Paauglys, šeima ir priklausomybės: mokslininkų, srities ekspertų įžvalgos tarptautinėje konferencijoje Lietuvos Respublikos Seime

Kasmetinės Sveikatos psichologijos katedros ir Neuromokslų instituto 2026 m. rugsėjo 17 dieną organizuotos konferencijos “Priklausomybės: naujos perspektyvos gydyme ir pagalboje“ programoje daug dėmesio buvo skirta būtent vaikų, paauglių priklausomybių temai.

Priklausomybių tema tampa itin nerimą keliančia, kai kalbame apie šiandienos vaikų ir paauglių situaciją. Nepilnamečių rizika tapti priklausomais nuo įvairiausių psichoaktyvių medžiagų, ar elgesio priklausomybių (pvz., nuo technologijų) aukomis yra didžiulė. Kaip padėti, kaip apsaugoti? Atsakymas visuomet daugialypis, kadangi veiksniai, lemiantys paauglio priklausomybę, taip pat įvairūs. Problema nekyla dėl sunkumų tik kažkurioje vienoje srityje, – tik dėl santykių šeimoje, tik dėl nepalankių vaikystės patirčių, tik dėl savijautos mokykloje… 

Dr. Birutė Peištarė pristatė vieną iš pagalbos galimybių susidūrus su paauglio priklausomybėmis – Multidimensinės šeimos terapijos programą. Tai visapusiška, į šeimą orientuota elgesio keitimo programa vaikams ir jaunuoliams, pagal kurią dirbama su 11-17 m. amžiaus vaikais ir paaugliais, kurie vartoja psichotropines medžiagas, pasižymi agresyviu, konfliktiniu elgesiu, turi kitų elgesio sunkumų. Taikant Multidimensinės šeimos terapijos programą jau daugybei šeimų sėkmingai padėta pasiekti reikšmingų jų elgesio pokyčių, gerėja ne tik paauglio, tačiau ir visos šeimos gyvenimo kokybė.

Kristina Mišinienė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPZ I) centro vadovė, konferencijoje kalbėjo itin sudėtinga tema – kai paauglys, kuris vartoja, pats tampa ir platinančiu narkotikus. Kadangi vaikai iki 14 metų teisiškai atsakomybėn netraukiami, dėl amžiaus ir kitų veiksnių labiau pažeidžiami, neretai yra lengvai užverbuojami prekeivių narkotikais. Lengvas uždarbis, lengva suorganizuoti technologijų, programėlių pagalba — nereikia su niekuo susitikti, tik nunešti, nurodytoj vietoj paslėpti tam tikrą medžiagą. Lyg ir nieko nesaugaus, o uždarbis didelis. Platintojais tapę nepilnamečiai yra itin pažeidžiami, jiems labai sudėtinga kreiptis, gauti pagalbos ar ją priimti, nes neretai jie išgyvena nežmoniškai didelį psichologinį spaudimą, gąsdinimą baisiausiom pasekmėm ne tik pačiam vaikui, bet ir jo šeimai.

Viena iš svarbių minčių konferencijos pranešimuose buvo:  itin svarbu suprasti, o ką toks elgesys paaugliui duoda? Ką jis bando tuo sureguliuoti, atliepti?.. Konkretaus vaiko, individualaus atvejo supratimas labai svarbus norint padėti. Konferencijos metu nuskambėjusi rekomendacija tėvams buvo pirmiausia suprasti, kokia tam tikro jų vaiko elgesio funkcija, taip pat būtinai išlaikyti ryšį, kalbėti taip, kad išliktų dialogas, ir keisti savo reakcijas į vaiko elgesį. 

Norint išties padėti paaugliui visų pirma būtina užmegzti ryšį. Kad ir koks paauglys atrodytų nemotyvuotas įsitraukti, prieštaraujantis ar atsiribojantis, tai visada įmanoma. Ir visų pirma svarbi yra nuostata ir žinutė paaugliui: „Tu nesi problema, tavęs nereikia sutaisyti, tu esi geras. Yra dalykų tavo gyvenime, kuriuos reikia keisti, bet tai darysime kartu.“

Pagalba vaikui prasideda nuo santykio, kuriame galima kalbėtis, nuo ribų, kurios saugo, nuo šeimos pasirengimo keisti tai, ką jie gali keisti. Į klausimą, ką tėvai gali padaryti jau šiandien, konferencijos metu atsakė pranešėja Jurgita Jonikaitė-Butkė:

• Vienas ramus pokalbis, be tardymo ir diagnozavimo;
• Dvi aiškios ribos, susijusios su aiškumu ir atsakomybe;
• Vienas ryšio momentas, kuriame problema nėra pagrindinė tema;
• Vienas pagalbos žingsnis — konsultacija, informacija, susitarimas šeimoje. Pokytis dažniau prasideda nuo mažo, pakartojamo veiksmo nei nuo vieno „lemtingo“ pokalbio.