Pradinis ugdymas

Už pradinio ugdymo paslaugą progimnazijoje atsakingas asmuo

Apie pradinio ugdymo programą

Vaikas pradedamas ugdyti pagal privalomojo ugdymo programą, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Jis/ ji privalomai ugdomi iki tol, kol sueina 16 metų. Pradinis ir pagrindinis išsilavinimas yra nemokamas valstybinėse įstaigose. Pradinis ugdymas trunka 4 metus.

Pradinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.

Pradinio ugdymo programa – privaloma ketverių metų (1–4 klasių) švietimo programa, kurią baigus įgyjamas pradinis išsilavinimas. Tai – pirmoji formaliojo ugdymo pakopa, jungianti priešmokyklinį ir pagrindinį ugdymą. Pagal tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED 2011), pradinis ugdymas Lietuvoje priskiriamas ISCED 1 lygmeniui.

Siekiant ugdymosi dermės, prieinamumo ir kokybės visoje šalies švietimo sistemoje, pradinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Pradinio ugdymo samprata, Pradinio ugdymo bendrosiomis programomis ir bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 

Pradinio ugdymo tikslas – padėti mokiniams formuotis moralines nuostatas, kultūrinę, tautinę ir pilietinę savimonę, įgyti šio amžiaus tarpsnio galimybes atitinkančius raštingumo gebėjimus, socialinius, emocinius ir sveikos gyvensenos įgūdžius.

Pradinio ugdymo programą baigusio mokinio kompetencijų ugdymo rezultatai (atsižvelgiant į amžiaus tarpsnio ypatumus):

• atpažįsta dalyko faktus kaip nagrinėjamų konkrečių objektų savybes; paaiškina ir vertina taisyklės ar procedūros rezultatų teisingumą; iliustruoja naujus faktus, taisykles, remdamasis turima patirtimi; išskiria esminę informaciją, remiasi dalykų žiniomis, spręsdamas realias problemas;
• įvardija kūrybines galimybes pagal vieną ar kelias ypatybes; kelia klausimus, kurie padeda įžvelgti problemas ir kūrybines jų sprendimo galimybes; pateikia idėjų pasirinkimo argumentų, atsižvelgia į jų reikšmingumą, aktualumą sau ir aplinkiniams; atlieka kūrybines užduotis įprastomis ar iš dalies naujomis aplinkybėmis, nebijo klysti, imasi darbų, kurie kelia iššūkius; iš kelių kūrybos produktų ar sprendimų pagal pateiktus kriterijus išskiria svarbiausią; paaiškina savo kūrybos rezultato vertę sau pačiam ir kitiems; apibūdina savo ir kitų kūrybos procesą pagal numatytus kriterijus;
• randa, naudoja, kuria ir tobulina nesudėtingą skaitmeninį turinį; pasirenka skaitmenines technologijas, kurios gali būti naudojamos skaitmeniniam turiniui kurti; atpažįsta paprastas technines problemas, kurios kyla, naudojantis skaitmeninėmis technologijomis, ir nustato paprastus jų sprendimo būdus;
• susidūręs su sunkumais, tęsia pradėtą veiklą, ieško sprendimų; išbando įvairias veiklos priemones ir būdus; sumanymus įgyvendina nuosekliai, iki pabaigos;
• ugdosi kantrybę; valdo emocijas; skirtingose situacijose atpažįsta kitų emocijas; atskiria nesusikalbėjimą, nuomonių skirtumus ir patyčių situacijas; palaiko darnius santykius; apibūdina, koks elgesys padeda kurti saugią, pagarbią realią ir skaitmeninę mokymosi aplinką, pats atitinkamai elgiasi;
• remdamasis patirtimi ir žiniomis, apibūdina šalies kultūrines tradicijas, tradicijų reikšmę, svarbiausius Lietuvos kultūros kūrinius ir reiškinius; paaiškina, kaip įgytos žinios ir įvairios kultūrinės patirtys atveria galimybes kūrybai ir pažinimui, jį keičia, praturtina; nusako kultūrinių grupių panašumus ir skirtumus; paaiškina, kodėl nepagrįsti kultūriniai apibendrinimai apie asmenis ir grupes gali būti kenksmingi;
• taiko pagrindines tiesioginio ir nuotolinio komunikavimo strategijas; naudoja pasirinktas ir mokytojo rekomenduojamas kalbos ir vizualias raiškos priemones, įskaitant ir skaitmenines; pritaiko komunikavimo priemones ir formas įvairioms situacijoms asmeninio gyvenimo, mokymosi srityse gyvai ir virtualioje erdvėje; prisistato gyvai ir skaitmeninėje erdvėje raštu ir žodžiu; skiria faktus ir nuomones išreiškiančius pranešimus; atpažįsta nepakantumą skleidžiančius pranešimus;
• dalyvauja pilietinėse veiklose; įvardija savo, kaip piliečio, esmines teises ir pareigas, pateikia pilietiško elgesio pavyzdžių; elgiasi pilietiškai, argumentuoja, kokią įtaką jo veikimas ar neveikimas daro kitiems; tausoja gamtą, kultūros paveldą;
• etiškai elgiasi realioje ir skaitmeninėje aplinkoje, paaiškina paprastas autorių teisių ir licencijų taisykles, taikomas skaitmeniniam turiniui, saugo savo ir kitų reputaciją internete; naudoja paprastus būdus, kaip apsaugoti savo ir kitų asmeninius duomenis, privatumą, skaitmeninius prietaisus ir skaitmeninį turinį skaitmeninėje aplinkoje;
• naudodamasis skaitmeninėmis technologijomis, vadovaujasi saugos reikalavimais; naudojasi paprastais būdais, siekdamas išvengti pavojų ir grėsmių sveikatai, fizinei ir psichologinei gerovei; moka suteikti pirmąją pagalbą;
• rūpinasi asmenine higiena ir aplinkos švara.

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimu siekiama:

• mokiniams: paremti mokinių mokymąsi, teikiant grįžtamojo ryšio informaciją apie jų pasiekimus ir pažangą; sukurti sąlygas analizuoti savo mokymąsi ir priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi;
• mokytojams: suprasti, fiksuoti ir įvertinti mokinio įgytus pasiekimus ir patvirtinti bendrojoje programoje aprašytą pasiekimų lygį; priimti pagrįstus sprendimus tolimesniam ugdymui planuoti ir tobulinti; kurti palankią ugdymo aplinką, atsižvelgiant į kintančius mokinių poreikius, ir tikslingai panaudoti informaciją apie mokinio pasiekimus ir daromą pažangą, bendradarbiaujant su šeima, kitais ugdymo proceso dalyviais;
• vaiko atstovams pagal įstatymą: sužinoti, kokią pažangą daro jų vaikas; gauti informacijos apie jo pasiekimų lygį ir tai, kaip padėti jam mokytis;
• mokyklų vadovams: stebėti mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus, juos analizuoti ir priimti sprendimus dėl pagalbos mokytojams ir mokiniams; skatinti mokykloje vertinimo ir įsivertinimo kultūros formavimąsi;
• mokyklų savininkams: teikti pagalbą mokytojams ir mokykloms, siekiant mokinių mokymosi geresnių pasiekimų ir pažangos;
• švietimo politikos formuotojams: vertinimo informaciją naudoti stebėsenos, nacionalinės pažangos rodikliams, visos švietimo sistemos būklei vertinti ir prognozuoti, kaitai inicijuoti.

Vertinimo nuostatos:

• mokinių pasiekimai vertinami, naudojantis bendrosiose programose įvardytais pasiekimais ir pasiekimų lygių aprašymais;
• vertinimas turi būti naudingas mokiniams; tokiu jis tampa, kai sukuria sąlygas individualiai pažangai;
• pereinama nuo visiems mokiniams vienodos prie suasmenintos vertinimo kultūros;
• individualiai pažangai skatinti, stebėti ir vertinti taikomas formuojamasis vertinimas; mokymosi pasiekimams įvertinti – apibendrinamasis vertinimas;
• vertinimas turėtų apimti bent kelis įrodymų šaltinius, įvairius vertinimo būdus, pasiekimų įrodymų kaupimą ir apibendrinimą;
• vertinimo rezultatų dalijamasis su vaiko atstovais pagal įstatymą turi tapti nuolatiniu procesu, įtraukiančiu juos į mokinio mokymąsi;
• vertinimo procese svarbus mokinio dalyvavimas; mokinys įsivertina savo mokymosi procesą ir rezultatus.

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose išskirti slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis lygiai. Pradinio ugdymo programoje mokinių pažangai ir pasiekimams fiksuoti ir vertinimo informacijai pateikti naudojami komentarai, vertinimo aplankai. Šiuos aplankus, mokytojo padedami, mokosi sudaryti patys mokiniai; taip jie kartu mokosi įsivertinti pasiekimus. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose pasiekimų lygiai siejami su pažymiu: slenkstinis lygis – 4 balai, patenkinamas lygis – 5–6 balai, pagrindinis lygis – 7–8 balai, aukštesnysis lygis – 9–10 balų.

Vertinant mokinių pasiekimus, kaupiami mokinio pasiekimų įrodymai. Suplanuoto mokymosi etapo pabaigoje įrodymai apibendrinami, priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme parengiant aprašą, o pagrindiniame ir viduriniame – parašant pažymį. Rinkdami mokinio pasiekimų įrodymus, mokytojai vadovaujasi mokykloje priimtais ir su mokiniais aptartais susitarimais.

Baigus ugdymo programos dalį ir įvertinus mokinių pasiekimus, vertinimo rezultatai tampa naujo mokymosi etapo pagrindu, svarbia informacija apie mokinių įgytus kompetencijų pasiekimus, jiems pasiekti taikytų mokymo ir mokymosi būdų veiksmingumo įrodymu.

Vertinimas leidžia pastebėti, kuomet mokiniui reikalinga trumpalaikė ar tęstinė mokymosi pagalba. Tai svarbu ir dėl didelio mokymosi potencialo mokinių optimalaus gebėjimų augimo, ir dėl visų mokinių, kuriems reikalinga papildoma pagalba, siekiant suteikti ją laiku, kad visų mokinių pasiekimai gerėtų.

Vertinant mokinių pasiekimus vadovaujamasi profesine etika, užtikrinančia teisingą visų mokinių pasiekimų vertinimą.

Pradinio ugdymo organizavimą šalyje reglamentuoja šie teisės aktai: 

Švietimo įstatymas (2011), Vyriausybės nutarimas „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (2011), šie švietimo ir mokslo ministro įsakymai: „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo" (2015), „Dėl nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašo patvirtinimo” (2012), „Dėl pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (2008), „Dėl 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ (2023), „Dėl neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos patvirtinimo“ (2012).