Kai mokymasis virsta patyrimu: penktokų pilietiškumo pamoka prieš kameras

5o klasės mokiniai žengė į erdvę, kurioje mokymasis virto gyvu patyrimu. Mokykloje įsikūrusi profesionali kūrybinė komanda pavertė kasdienę aplinką tarptautinio vaizdo klipo filmavimo aikštele. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir tarptautinio tinklo „Atlas Network“ organizuotas renginys tapo ne tik reprezentacinio turinio kūrimo vieta, bet ir autentiška moksleivių charakterio ugdymo studija.

Dvi pamokas vykusio filmavimo metu iš vaikų nebuvo reikalaujama išmoktų vaidmenų ar dirbtinės vaidybos. Mokiniai dalyvavo pilietiškumo pamokoje ir reagavo į vykstančius procesus taip, kaip tai daro kasdien. Vis dėlto atsidūrimas kitoje objektyvo pusėje iš penktokų pareikalavo emocinės brandos, susikaupimo ir mobilumo.

Praktinė patirtis – charakterio kalvė

Šiuolaikinė edukologijos ir psichologijos literatūra pabrėžia, kad asmenybės charakteris nėra ugdomas pasyviai klausantis paskaitų – jis formuojasi įveikiant autentiškus, realaus pasaulio iššūkius (Berkowitz, 2012). Atsidūrimas prieš kameras reikalavo iš vaikų konkrečių asmenybinių savybių:

• Emocinis atsparumas ir adaptacija: Buvimas kamerų dėmesio centre natūraliai kėlė pradinį nepatogumą. Įveikę šį barjerą ir išlaikę natūralų elgesį, mokiniai praktiškai ugdėsi pasitikėjimą savo jėgomis, savitvardą ir drąsą – bazines charakterio stiprybes, kurios užtikrina emocinį brandumą (Peterson ir Seligman, 2004).
• Pilietinis įgalinimas (angl. Empowerment): Suvokimas, kad jų mintys ir elgesys taps tarptautinio projekto komunikacijos dalimi, suteikė vaikams asmeninės svarbos jausmą. Tai atskleidė jų santykį su pilietiškumu: iš abstrakčios pareigos jis virto asmenine atsakomybe ir pasididžiavimu (Flanagan, 2013).

Ugdymo programų ir mokslo sintezė

Ši praktinė patirtis tiesiogiai atliepia atnaujintas Lietuvos bendrąsias ugdymo programas (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija), kurios penktoje klasėje akcentuoja socialinių, emocinių, gyvenimo įgūdžių ir pilietinių kompetencijų plėtotę. Remiantis D. A. Kolb (2014) patirtinio mokymosi teorija (angl. Experiential Learning Theory), gilusis vertybių įsisavinimas įvyksta būtent per tiesioginį patyrimą ir vėlesnę jo refleksiją klasėje.

Mokymo procesą iškėlus iš įprastų rėmų, mokiniai tapo ne pasyviais informacijos vartotojais, o aktyviais bendruomeninio gyvenimo subjektais (Lombardi, 2007). Tikroji  šio įvykio vertė slypi nepastebimai sutvirtėjusiame vaikų vidiniame stubure ir įgytoje drąsoje.

Nuoširdžiai dėkojame Gyvenimo įgūdžių mokytojai Marijai Agotai Jatautei už filmavimo organizavimą, lyderystę ir mokiniams sukurtą išskirtinę galimybę patirti autentišką bei įkvepiantį ugdymą!

Ačiū penktokų tėvams už bendradarbiavimą ir parodytą pasitikėjimą.

Literatūros sąrašas 

• Berkowitz, M.W., 2012. 'Understanding character education', Center for Character and Citizenship, University of Missouri-St. Louis, pp. 1–10.
• Flanagan, C., 2013. Teenagers' Citizenship: Experiences that Shape Public Philosophy. Cambridge, MA: Harvard University Press.
• Kolb, D.A., 2014. Experiential Learning: Experience as the Source of Learning and Development. 2nd ed. Upper Saddle River, NJ: Pearson Education.
• Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2022. Pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Vilnius: ŠMSM.
• Lombardi, M.M., 2007. 'Authentic Learning for the 21st Century: An Overview', EDUCAUSE Learning Initiative, ELI Paper 1, pp. 1–12.
• Peterson, C. ir Seligman, M.E.P., 2004. Character Strengths and Virtues: A Handbook and Classification. Washington, DC: American Psychological Association / Oxford University Press.