MES 2024/2025: Progimnazijos darbuotojų emocinės savijautos tyrimo rezultatai

Šių metų rezultatai leido įvertinti išliekančias ir atskleisti naujas tendencijas, skatina reaguoti ir ieškoti būdų emocinei bendruomenės narių savijautai stiprinti.

Kasmet psichologų vykdomo progimnazijos darbuotojų tyrimo tikslas – prisidėti prie progimnazijos bendruomenės narių emocinės savijautos, gerovės užtikrinimo atskleidžiant esamas tendencijas. Ankstesniais mokslo metais tyrime sudalyvauti kvietėme tik mokytojus, šiemet – visus mokyklos darbuotojus. Viso sulaukėme 55 užpildytų anketų. 

Streso, nerimo ir prislėgtumo rodikliai

Bendruomenės narių patiriamas stresas, vertinant trejų pastarųjų metų tyrimų rezultatus, didėjantis. Šiemet paaugo ir patiriamo nerimo vidurkis, taip pat bendri patiriamo depresiškumo įverčiai. 

Vertinant rezultatus svarbu atsižvelgti, kad imtį, kitaip nei ankstesniais metais sudaro ne tik pedagogai, tačiau visi progimnazijos darbuotojai.

Labai stipraus streso patiriančių – 7 procentai, didelė dalis progimnazijos darbuotojų patiria vidutinį stresą. Bendrai 3 ketvirtadaliai bendruomenės narių patiria  vidutinį arba labai stiprų stresą. Jei tokia savijauta ilgalaikė, ji tikrai turi žalingą poveikį ir svarbu reaguoti, ieškoti, kaip sau padėti.

Vidutinį arba stiprų nerimą ir vidutinį arba sunkų prislėgtumą (depresiškumą) išgyvena kas ketvirtas, 25 procentai bendruomenės narių. 

Lyginant grupes išryškėjo šie statistiškai reikšmingi skirtumai:

Panašios tendencijos buvo stebimos ir ankstesniais metais.

Streso įveika ir psichologinė gerovė

Bendras darbuotojų atsistatymo nuo streso balas – 3,59 (vertinant nuo 1 iki 5), kur aukštesnis balas reiškia didesnį asmens gebėjimą atsistatyti nuo streso.

Pagal tyrimo rezultatus, vyresni darbuotojai, virš 50 m. daugiau naudoja atsitraukimo strategiją nei jaunesni darbuotojai, iki 35 m. Ilgiau nei 5 m. mokykloje dirbantys daugiau naudoja meistriškumo strategiją nei trumpiau nei 5 m. dirbantys. 

Bendras progimnazijos darbuotojų psichologinės gerovės balas – 3,96 iš 5. 

Atsakymai į atvirą tyrimo klausimą atskleidė kai kurias bendruomenės nariams svarbias temas, tokias kaip bendruomeniškumas ir mikroklimatas (buvo besidauginančių geru mikroklimatu ir kolegomis, buvo ir tokių, kurie mato bendruomeniškumo trūkumą), augantis abejingumas, nuovargis, bendradarbiavimo su tėvais klausimai, kylantys iššūkiai.

Svarbiausi tyrimo rezultatai: 

Pastebima bendruomenės narių patiriamo streso, nerimo ir depresiškumo augimo tendencija, nežymi, tačiau ji yra. Jaunesni ir trumpiau mokykloje dirbantys darbuotojai yra gerokai prasčiau besijaučiančiųjų grupė, ji patiria daugiau streso, nerimo ir prislėgtumo, sunkiau atsistato nuo streso. Vyresni ir ilgiau dirbantys mokykloje jaučiasi geriau ir statistiškai reikšmingai daugiau naudoja tokias streso įveikos strategijas kaip atsitraukimas ir meistriškumas, - taigi jie tikrai yra tie, kuriuose galima ieškoti palaikymo, kurie turi ką duoti jaunesniems kolegoms. Bendruomenės narių atsistatymo nuo streso ir gerovės įverčiai gana aukšti.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tyrime buvo klausiama apie bendrą gyvenimo gerovę, patiriamą stresą ir atsistatymą nuo jo, patiriamą nerimą ir prislėgtumą, nesiejant su kokia nors konkrečiai aplinka ar aplinkybėmis.

Tyrimą atliko: psichologai Martynas Kostiuška, Vilma Dečkutė, psichologo asistentas Augustas Puzonas