Šventinė jaunimo eisena „Lietuvos valstybės keliu“

  • Paskelbė : Tomas Jankūnas
  • Paskelbta: 2024-02-17
  • Kategorija: Renginiai

2024 m. vasario 16 d.  daugiau nei pusšimtis Vilniaus Antakalnio progimnazijos mokinių, jų tėvelių ir pedagogų kartu su Vilniaus ir Lietuvos mokyklų jaunimu paminėjo 106-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines, leisdamiesi  simboliniu „Lietuvos valstybės keliu“, skirtu atminti istorinius įvykius, leidusius mūsų šaliai atkurti nepriklausomybę ir sustiprinti valstybingumą. Pasipuošę tautine atributika ir nešini Lietuvos, Latvijos ir Estijos trispalvėmis,  Lietuvos istorine, Vilniaus miesto ir Ukrainos valstybės, taip pat Vilniaus Antakalnio progimnazijos vėliavomis, kartu su daugiau nei trimis tūkstančių Vilniaus ir Lietuvos mokinių iš Katedros aikštės leidomės į iškilmingas eitynes Rasų kapinių link. Rasų kapinėse pagerbėme  palaiduotų 2024 m. vasario 16-osios nepriklausomybės aktų signatarus, ant jų kapų, įgarsinę jų nuopelnus, palikdami atminimo bei pagarbos vainikus ir pagerbę juos tylos minute.

Džiaugiamės, kad šiais metais eisenos tekstus Katedros aikštėje, Signatarų namuose ir prie Jono Basanavičiaus paminklo, taip pat Rasų kapinėse perskaitė ir atminimo vainikus pagamino mūsų progimnazijos mokiniai ir mokytojai: Danutė Šapalienė, Inga Stanionienė, Virginija Oliškevičienė, kuriems nuširdžiai dėkojame ir jais didžiuojamės. Esate tikri Lietuvos patriotai. 


Eisenos maršrutas:

1. Katedros aikštė, Šventaragio slėnis su Vilniaus arkikatedra bazilika ir Valdovų rūmais. Senosios Lietuvos valstybės centras.

2. Pilies g, 8. Čia 1918–1925 m. gyveno Vilniaus vyskupas, palaimintasis Jurgis Matulaitis.

3. Pilies g. 22. Čia stovėjo LDK etmono Konstantino Ostrogiškio, 1514 m. laimėjusio Oršos mūšį prieš maskvėnus, namai.

4. Pilies g. 26. Buvęs Štralio namas, kuriame Lietuvos Tarybos nariai 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Nepriklausomybės aktą, dabar Signatarų namai.

5. Pilies g. 23. Šio modernaus namo vietoje stovėjo LDK kanclerio, valstybės savarankiškumo gynėjo Mikalojaus Radvilo Juodojo ir jo sūnaus, kardinolo Jurgio Radvilo rūmai, vadinti Kardinalija.

6. Pilies g. 40, Jurgio ir Marijos Šlapelių namai, kuriuose viešėdavo J. Basanavičius, M. K. Čiurlionis, Vydūnas ir kiti lietuvių inteligentai.

7. Didžioji g. 4. Chodkevičių rūmai: LDK etmonas Jonas Karolis Chodkevičius – Salaspilio (1605 m.) ir Chotyno (1621 m.) mūšių laimėtojas.

8. Didžioji g. 7. LDK etmono Mykolo Kazimiero Paco, 1660 m. išvadavusio Vilnių iš maskvėnų, rūmai.

9. Didžioji g. 12. Šv. Mikalojaus cerkvė, kurią LDK etmonas Konstantinas Ostrogiškis pastatė 1514 m., dėkodamas Dievui už pergalę Oršos mūšyje.

10. Didžioji g. 31. Rotušė, kurioje 1794 m. dirbo Lietuvių Tautos Aukščiausioji Taryba, mėginusi išgelbėti Lietuvos valstybę. Rotušės aikštėje už Lietuvos valstybės išdavystę 1580 m. buvo nukirsdintas didikas Grigas Astikas, o 1794 m. pakartas paskutinis LDK etmonas Simonas Kasakauskas.

11. Didžioji g. 34. Šv. Kazimiero, Lietuvos valstybės globėjo, bažnyčia, papuošta valstybės valdovų Jogailaičių karūna.

12. Aušros Vartų g. 5. Filharmonija, čia buvusiuose Miesto salės rūmuose 1905 m. gruodžio 4–5 d. posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas, pareikalavęs Lietuvos savarankiškumo.

13. Aušros Vartų g. 7. Bazilijonų vienuolyno vartai. Už jų esančiame vienuolyne 1823–1824 m. kalėjo filomatai ir filaretai, 1831 m. sukilėliai, 1840 m. – sukilimo rengėjas Simonas Konarskis.

14. Aušros Vartai. 1794 m. liepos 19–20 d. Vilniaus miestiečiai šiuos vartus didvyriškai apgynė nuo Rusijos imperijos kariuomenės.

15. Rasų g. Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia ir vizitiečių vienuolynas: čia Rasų kalėjime sovietai kalino rašytoją Kazį Borutą ir kitus lietuvių disidentus.

16. Rasų kapinės. Vasario 16-tosios Aktos signatarų Jono Basanavičiaus ir Jono Vileišio kapai, kitų žymių veikėjų kapai.


Valstybingumo keliai – nuo 1905 iki 1918 metų vasario 16 osios akto


Apie 2024 metų jaunimo eiseną rašė:

Nuotraukos:
Danutė Šapalienė

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos
  • Elektroninis dienynas
  • Tėvams
  • Mokiniams
  • Mokytojams
Naujienų archyvas