Dalinamės patirtimi žiniasklaidoje: nuo pozityvaus elgesio mokykloje iki gilesnio ryšio su paaugliais namuose

Mūsų progimnazijos atstovai vis dažniau kviečiami dalintis gerąja ugdymo ir psichologinės gerovės patirtimi nacionalinėje žiniasklaidoje. Pastarosiomis savaitėmis mokyklos įžvalgos apie pozityvaus elgesio palaikymo sistemą (PEPIS) bei paauglių emocinius išgyvenimus nuskambėjo „Delfi TV“ bei LRT eteryje, kur aptarėme, kaip kurti saugią aplinką tiek mokyklos suole, tiek namuose.

Elgesys kaip ledkalnis: kodėl svarbūs susitarimai, o ne draudimai

Laidoje „Delfi diena“ progimnazijos atstovai diskutavo apie tai, kaip mokyklose ugdomas vaikų elgesys. Dažnai visuomenėje įprasta reaguoti tik į iškilusias problemas, tačiau mūsų mokykloje taikoma PEPIS sistema orientuojasi į prevenciją ir išankstinius susitarimus.

Kaip laidoje akcentavo progimnazijos atstovai, kiekvienas mokinio elgesys yra tarsi ledkalnis. Dažniausiai matome ir aptarinėjame tik jo viršūnę – jau įvykusį konfliktą ar netinkamą poelgį. Tačiau kur kas svarbiau dirbti su nematoma ledkalnio dalimi – aiškintis priežastis ir iš anksto kurti aiškius lūkesčius. Dažnai klaidingai manoma, jog mokiniai savaime supranta, ką reiškia „elgtis tinkamai“ ar „būti geram“. Būtent todėl pozityvaus elgesio sistema prasideda nuo esminio žingsnio – visos mokyklos bendruomenės susitarimo, kokių vertybių siekiame ir kokių mokinių tikimės. Užuot susitelkus tik į draudimus ar pasekmes už nusižengimus, mokiniai yra iš anksto supažindinami su lūkesčiais, nuosekliai mokomi pageidaujamo elgesio, o teigiami jų poelgiai yra nuolat pastebimi bei skatinami. Tokiu būdu kuriama aplinka, kurioje visi aiškiai žino, kur link einama ir ko yra tikimasi.

Dėmesio emocijoms svarba: kaip tapti ramiu uostu paaugliui

Tuo tarpu LRT laidoje „Įeiti draudžiama“ buvo gilinamasi į sudėtingą paauglių emocijų pasaulį ir patarimus tėvams bei švietimiečiams. 

Šiandienos greitame pasaulyje mūsų bendravimas su vaikais dažnai užstringa ties „dieniniais“ klausimais (ar paruošei pamokas? ar susitvarkei?). Tačiau besiformuojančiai asmenybei gyvybiškai reikia to ramaus laiko ir sustojimo. Mokyklos atstovai išskiria kelis svarbiausius priminimus tėvams:

Stebėkite skaitmeninę erdvę. Algoritmai kuria alternatyvias realybes, kuriose kyla daug emocinių lūžių ir iškreiptų lūkesčių. Nuoširdus domėjimasis vaiko gyvenimu anapus ekrano ir pagalba brėžiant ribas yra būtini.

Mokykitės skaityti tarp eilučių. Pagalbos šauksmas dažnai būna ne žodžiai, o pasikeitęs elgesys ar užsidarymas. Svarbu pastebėti šiuos nutylėjimus.

Neišsigąskite emocijų. Kai vaikas išgyvena sunkumus, pamokslai ar greiti sprendimai nepadeda. Reikia tapti ramiu uostu, kuris atlaiko emocijų audrą nesmerkdamas.

Saugus ryšys nesikuria tarpduryje. Negalime tikėtis, kad paauglys atsivers nuo greito klausimo „kaip sekasi?“. Ryšiui reikia stabtelėjimo ir nedalomo suaugusiojo dėmesio.

Kartais didžiausia pagalba prasideda nuo paprasčiausio veiksmo – atidėti telefoną į šalį, atsisėsti šalia ir nuoširdžiai paklausti: „O kaip tu, iš tiesų?“ Ir tuomet tiesiog išklausyti, be noro tuoj pat viską „sutaisyti“.

Džiaugiamės galėdami savo bendruomenės patirtimi prisidėti prie platesnių diskusijų apie Lietuvos vaikų emocinę gerovę ir kviečiame toliau kartu kurti palaikančią aplinką mūsų progimnazijoje.

Laidų įrašus galite peržiūrėti čia:

LRT laida „Įeiti draudžiama“

Delfi TV pokalbis