Patarimai tėvams, mokytojams ir vyresnio amžiaus žmonėms: kaip atpažinti sukčius ir neįkliūti į jų spąstus

Kasmet tūkstančiai Lietuvos gyventojų praranda milijonus eurų dėl sukčių. Vieni  patiki tariamais banko ar „Sodros“ darbuotojais, kiti spaudžia fiktyvias siuntų  nuorodas, o treti – net nesuprasdami atskleidžia slaptažodžius. Dažniausiai  nukenčia vyresnio amžiaus žmonės, tačiau internetinių apgavysčių spąstai  kasdien tyko kiekvieno iš mūsų, net ir vaikų. 

Kaip atpažinti, kad jums skambina Sodros, mokesčių inspekcijos ar banko darbuotojai,  o ne sukčiai? Ar siunta iš tiesų atkeliavo jums, ar tik tai tik būdas išvilioti asmeninius  duomenis? Kaip padėti vaikui, kuris jau patyrė seksualinį priekabiavimą, bet net bijo  prisipažinti? Kaip elgtis tokiose situacijose, atpažinti „fišingą“ (anglų.k. – phishing)? 

Ryšių reguliavimo tarnybos iniciatyvos „Nė vienas nėra pamirštas“ projektas „Švarus  internetas“ sukūrė edukacines tinklalaides, kuriose dalijami patarimai vyresniems  žmonėms bei mokinių tėvams ir mokytojams.  

„Skaitmeninė pamoka vyresniesiems“ – tai 45 minučių edukacinė tinklalaidė skirta  vyresniems nei 55 metų asmenims, kurie susiduria su skaitmeninio raštingumo iššūkiais  internete. 

Diskusiją apie internete kylančius iššūkius veda laidų vedėja, žurnalistė ir knygų autorė  Lavija Šurnaitė. Studijoje savo įžvalgomis ir patarimais dalijasi Karolina Griciūnė,  „SwirlAI“ vadovė, Aira Gecevičiūtė, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro  Kompetencijų ugdymo skyriaus specialistė, ir Viktorija Dičpinigaitienė, Lietuvos banko  Finansinio raštingumo centro vadovė. 

Tinklalaidėje ekspertai su vedėja nagrinėja temas: internetinių sukčių naudojamas  asmens duomenų išgavimas, įsilaužimas į asmens banko sąskaitą, duomenų  panaudojimas greitosioms paskoloms, kaip susikurti saugų slaptažodį, kaip atskirti  netikras elektronines parduotuves ir kaip pranešti www.svarusinternetas.lt apie  žalingą turinį bei sukčiavimo atvejus. 

Interneto grėsmės tampa realistiškesnės 

Kas tas „fišingas“? Tai sukčiavimas interneto erdvėje, kai sukčiai siekia kuo plačiau  užmesti kabliukus ir pagauti laimikį sms žinutėmis ar laiškais, išvilioti pinigus bei  asmeninius duomenis. Tai, kad žmonės pasimauna ant tokių kabliukų, kaltas ne tik  patiklumas, bet ir žinių, kaip atpažinti sukčius, trūkumas. 

Sukčiai situacijas pritaiko pagal aktualijas. Pavyzdžiui, teiraujasi dėl pensijos kaupimo,  apsimeta Sodros, Mokesčių inspekcijos, banko, policijos darbuotojais.  

Pasak Viktorijos Dičpinigaitienės, Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro  vadovės, sukčiai šiandien pasitelkia vis modernesnius metodus, įskaitant pokalbių  robotus ir dirbtinį intelektą. Apgavystės tampa kokybiškesnės ir realistiškesnės.  

Todėl žmonės turi būti budrūs, neatiduoti prisijungimo kodų, slaptažodžių ar asmeninių  duomenų – jokia institucija jų niekada neprašys. Kodų, prisijungimų, slaptažodžių  nesaugoti piniginėje, prie banko kortelių. Asmeniniai duomenys gali būti panaudoti ir  skubioms paskoloms, greitiesiems kreditams paimti.  

Ekspertai pastebi, kad finansinio raštingumo trūksta daugeliui vyresnių žmonių. Jie  patikliai padiktuoja savo banko prisijungimus ir taip užvaldoma jų elektroninė  bankininkystė ir įsilaužiama į banko sąskaitą.  

Turbūt nėra žmogaus, kurio nebūtų palietęs telefoninis sukčius. „Blokuokime jų telefonų  numerius ir nesileiskime į kalbas“, – sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro  Kompetencijų ugdymo skyriaus specialistė Aira Gecevičiūtė.  

Ji pataria, kad slaptažodžių kūrimas galėtų būti kaip atminties lavinimas, kuo ilgesnis – tuo saugesnis. Rekomenduoja naudoti specialius simbolius, skaičius, mažąsias ir  didžiąsias raides, mėginti užkoduoti slaptažodžius taip, kad tik jis pats ir suprastų.  

Daugėja apgavysčių ir iš netikrų elektroninių parduotuvių. Kaip atskirti netikras  elektronines parduotuves?  

„Per gerai, kad būtų tiesa. Viskas atrodo labai pigu ir reikalinga ir tiksi laikrodukas, kad  kainos galioja tik tam tikrą laiką. Naršant svetainėje būtina pažiūrėti, ar ji saugi, ar nėra  viršuje šauktuko, ieškoti google atsiliepimų, kontaktų“, – įspėja Karolina Griciūnė,  „SwirlAI“ vadovė.  

Būtina kalbėtis su paaugliais nepatogiomis temomis  

Kita edukacinė tinklalaidė – „Skaitmeninė pamoka tėvams ir mokytojams“ orientuota į  vaikų saugumą internete. Ekspertai atvirai kalba apie jautrias temas – nuo elektroninių  patyčių ir seksualinio priekabiavimo iki nuotraukų ar video viešinimo socialiniuose  tinkluose.  

Ekspertai pateikia šokiruojančią statistiką – vos 5 metų vaikas apie save internete turi  jau apie 1500 vaizdų. Jie gali patekti į nusikaltėlių rankas.  

Tinklalaidėje kalbinti diskusijos dalyviai: „Nord Security“ informacijos saugos vadovė  Sigita Jurkynaitė, „Vaikų linijos” kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė Eglė Tamulionytė, 

ir „Insane video agency“ dirbtinio intelekto ir vizualinių sprendimų specialistas Tomas  Sakro, rekomenduoja išvalyti savo skaitmeninį kiemą. Jų teigimu, būtina pakeisti  nustatymus, kad nuotraukas matytų tik draugai, sumažinti jų ratą, kuo daugiau  nuotraukų ir video ištrinti, kad jie netaptų nusikaltėlių grobiu.  

Pasaulyje nukenčia virš 300 milijonų vaikų socialinėje erdvėje. Net 6 iš 7 laidoje kalbintų  paauglių susidūrė su seksualiniu priekabiavimu. Ir tik vienas pranešė tėvams.  

Todėl tinklalaidės dalyviai ragina tėvus ir mokytojus edukuotis patiems, kalbėtis su  vaikais, paaugliais nepatogiomis temomis, juos išklausyti, ugdyti kritinį jų mąstymą, kad  galėtų atpažinti ir apsisaugoti nuo seksualinių priekabiautojų bei viliotojų.  

Pasak Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojo Sigito  Šemio, nusikaltėliai susikuria netikrą profilį, pelno vaiko draugystę, pasitikėjimą per  žaidimus. Tuomet nieko blogo neįtariančiam jaunuoliui pasiūlo nusirengti megztinį, o  vėliau paprašo parodyti intymią vietą. Kai tik išviliojama pirmoji nuogo kūno nuotrauka,  prasideda šantažas.  

Svarbu išaiškinti vaikams, kad pakliuvę į sukčių pinkles, jie niekuo nenusikalto, bet tapo  nusikaltimo aukomis. Jie neturi bijoti ir drąsiai kreiptųsi pagalbos į tėvus, mokytojus,  kitus patikimus suaugusiuosius, išsaugotų įkalčius, kad būtų galima kreiptis į policiją ir  identifikuoti nusikaltėlį.  

www.svarusinternetas.lt ekspertai įspėja, kad šiuolaikiniame pasaulyje būtina kalbėtis  su paaugliais šeimoje ir mokykloje apie seksualinį priekabiavimą, nuogybių siuntimą bei  elektronines patyčias, nes tylėjimas – lygu problemos ignoravimui ir palikimui  jaunuoliams vieniems kovoti su šiais pavojais.  

Laidų kūrėjai, ekspertai ir vedėja kviečia tapti švaraus interneto žinovais, kad  apsaugotume save, draugus, šeimos narius ir visi kartu padarytume internetą draugišką  kiekvienam. 

Siekdama sumažinti šių grėsmių mastą, Ryšių reguliavimo tarnybos iniciatyva „Nė  vienas nėra pamirštas“ dalyvauja ES finansuojamame projekte ,,Saugesnis internetas“  ir kartu su projektu „Švarus internetas“ pristato nemokamas edukacines tinklalaides.  Jose ekspertai paprastai ir suprantamai paaiškina, kaip atpažinti sukčių pinkles ir  apsaugoti save bei artimuosius.