Rinkimų į darbo tarybą rezultatai

Išrinkta Darbo taryba:
1. Rita Šarmavičienė  
2. Martynas Kostiuška  
3. Aušra Dobravolskienė  
4. Jolanta Bizaitė  
5. Rytis Kvedarauskas  

Atsarginių Darbo tarybos narių sąrašas:*
1. Ana Daunoravičienė
2. Jurga Padūmytė
3. Janina Narkevičienė
4. Ingrida Byraitė-Pekorienė
5. Agnė Vanagienė

*Atsarginių Darbo tarybos narių sąrašas, reikalui esant, gali būti papildytas kandidatais, iš mažėjančia gautų balsų tvarka sąrašo.

Darbo taryba – tai įmonės ar institucijos darbuotojų išrinkti atstovai, atstovaujantys darbuotojų interesams, ginantys darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises. Ši taryba privalo būti sudaryta darbdavio iniciatyva, kai darbuotojų skaičius viršija 20, išskyrus Darbo kodekse numatytas išimtis. 

Kodėl svarbi darbo taryba?

Darbo taryba užtikrina efektyvią darbuotojų ir darbdavio komunikaciją, skaidrumą ir teisingumo principų laikymąsi darbo santykiuose. Ji dalyvauja sprendžiant svarbius darbo organizavimo, saugos ir sveikatos klausimus ir užtikrina darbuotojų teisių gynimą. 

„Darbo tarybos rinkimai – tai ne tik teisinė pareiga, bet ir svarbus žingsnis, siekiant sustiprinti darbuotojų ir darbdavio dialogą. Išrinkta darbo taryba yra galingas įrankis, norint užtikrinti darbuotojų interesus ir gerinti darbo sąlygas visiems“, – teigia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. 

Kas gali būti renkami darbo tarybos nariais?

Darbo tarybos nariais gali tapti visi įmonėje dirbantys pilnamečiai asmenys, kurių darbo santykiai trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir kurie sutinka būti kandidatais. Kandidatais negali būti darbdaviai ir jiems atstovaujantys asmenys. 

Kaip vyksta rinkimai?

Darbo tarybos rinkimus organizuoja rinkimų komisija, kurią sudaro darbdavys. Rinkimai vyksta slaptu tiesioginiu balsavimu, užtikrinant visų darbuotojų teisę dalyvauti. Pagal Darbo kodekso reikalavimus darbdavys turi sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose ir už šį laiką mokėti vidutinį darbo užmokestį. 

Darbo tarybos sudėtis ir narių skaičius

Darbo tarybą sudaro nuo 3 iki 11 narių, priklausomai nuo vidutinio įmonės darbuotojų skaičiaus. Ši taryba veikia kaip kolektyvinė institucija, atstovaujanti darbuotojų interesams, sprendžiant su darbo organizavimu, sauga ir sveikata susijusius klausimus.

Darbo tarybos sudarymo principai:

• kai darbuotojų skaičius yra mažesnis nei 20, vietoje darbo tarybos gali būti renkamas darbuotojų patikėtinis, kuris turi visas Darbo kodekso nustatytas ir darbo tarybai priskiriamas teises ir pareigas;
• jei darbovietėje jau veikia profesinė sąjunga, kuri atstovauja daugiau nei trečdalį darbuotojų, darbo taryba nėra sudaroma.

Svarbūs rinkimų aspektai:

• kiekvienas darbuotojas, turintis teisę dalyvauti rinkimuose, gali pasiūlyti po vieną kandidatą į darbo tarybos narius;
• darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas.

Darbo tarybos rinkimų tvarka:

• rinkimai skelbiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo rinkimų komisijos sudarymo; 
• kandidatų sąrašai paskelbiami likus bent 14 dienų iki rinkimų;
• rinkimai vyksta darbo metu įmonės ar įstaigos patalpose. 

Kada rinkimai laikomi neįvykusiais?

Jeigu rinkimuose dalyvauja mažiau nei pusė rinkimų teisę turinčių darbuotojų, laikoma, kad rinkimai neįvyko. Tokiu atveju pakartotiniai rinkimai organizuojami po 6 mėnesių. 

Informavimas apie išrinktą darbo tarybą

Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios darbo tarybos pirmininkas raštu turi informuoti darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie darbo tarybos sudarymą, jos valdymo organus, darbdavio įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje sudaryta darbo taryba, pavadinimą.

Darb kodesas apie Darbo traybą 

173 straipsnis. Darbo tarybos veiklos organizavimas

1. Darbo taryba savo įgaliojimus įgyja ir pradeda vykdyti šiame kodekse nustatytas funkcijas susirinkusi į pirmąjį posėdį. Pirmąjį darbo tarybos posėdį rinkimų komisijos pirmininkas turi sušaukti ne anksčiau kaip per penkias ir ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo rinkimų rezultatų paskelbimo.

2. Darbo tarybos nariai pirmajame darbo tarybos posėdyje visų darbo tarybos narių balsų dauguma iš savo narių išsirenka darbo tarybos pirmininką ir sekretorių.

3. Darbo tarybos pirmininkas:

1) šaukia darbo tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja;

2) atstovauja darbo tarybai santykiuose su darbuotojais, darbdaviu, profesinėmis sąjungomis ir trečiaisiais asmenimis;

3) rengia metinės darbo tarybos veiklos ataskaitos įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams projektą ir pateikia įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams darbo tarybos patvirtintą ataskaitą;

4) turi kitas šiame kodekse ir kituose įstatymuose bei darbo tarybos veiklos reglamente, kuris tvirtinamas pirmajame darbo tarybos posėdyje, nustatytas teises.

4. Darbo tarybos sekretorius tvarko ir saugo darbo tarybos dokumentaciją, informuoja darbo tarybos narius apie šaukiamo darbo tarybos posėdžio datą, laiką, vietą, darbotvarkę, informuoja darbdavį apie darbo tarybos posėdžio datą, laiką ir vietą, rašo darbo tarybos posėdžio protokolą ir atlieka kitus darbo tarybos pirmininko pavedimus. Kai darbo tarybos sekretorius laikinai negali eiti savo pareigų, jį pavaduoja darbo tarybos pirmininko paskirtas darbo tarybos narys.

5. Darbo tarybos veiklos forma yra posėdžiai. Darbo tarybos kvietimu arba pritarimu (pritarus darbo tarybos narių daugumai) jos posėdžiuose turi teisę dalyvauti darbdavys ar jam atstovaujantys asmenys, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos ar šakos profesinių sąjungų atstovai. Prireikus darbo taryba į savo posėdžius gali kviesti atitinkamos srities ekspertus. Darbo tarybos veiklos organizavimo klausimus reglamentuoja darbo tarybos veiklos reglamentas, kurį savo kadencijos laikotarpiui tvirtina darbo taryba visų darbo tarybos narių balsų dauguma.

6. Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios darbo tarybos pirmininkas raštu informuoja darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie darbo tarybos sudarymą, jos valdymo organus, darbdavio įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje sudaryta darbo taryba, pavadinimą.

174 straipsnis. Darbo tarybos teisės ir pareigos

1. Darbo taryba turi teisę:

1) dalyvauti informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą;

2) šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir terminais gauti iš darbdavio ir iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, reikalingą savo funkcijoms atlikti;

3) teikti darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo teisės normų įgyvendinimo;

4) inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl teisės, jeigu darbdavys nevykdo darbo teisės normų reikalavimų ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimų;

5) esant būtinybei aptarti svarbius darbdavio darbuotojų ekonominius, socialinius ir darbo klausimus, sušaukti visuotinį darbdavio ar darbovietės darbuotojų susirinkimą (konferenciją), suderinus su darbdaviu susirinkimo (konferencijos) datą, laiką ir vietą;

6) atlikti kitus veiksmus, neprieštaraujančius šiam kodeksui, kitoms darbo teisės normoms, ir veiksmus, nustatytus darbo teisės normose ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimuose.

2. Darbo taryba privalo:

1) atlikti savo funkcijas laikydamasi šio kodekso, kitų įstatymų ir kitų darbo teisės normų reikalavimų bei darbo tarybos ir darbdavio susitarimų;

2) atlikdama savo funkcijas, atsižvelgti į visų darbdavio darbuotojų teises ir interesus, nediskriminuoti atskirų darbuotojų, jų grupių ar atskirų darboviečių darbuotojų;

3) informuoti darbuotojus apie savo veiklą kiekvienais metais viešai pateikdama įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams metinės darbo tarybos veiklos ataskaitą ar kitu darbo tarybos veiklos reglamente nustatytu būdu;

4) raštu informuoti darbdavį ir profesinę sąjungą, veikiančią darbdavio lygmeniu, apie savo įgaliotus narius;

5) jeigu darbdavio lygmeniu veikia viena ar kelios profesinės sąjungos, abipusio pasitikėjimo pagrindais bendradarbiauti su visomis profesinėmis sąjungomis.

175 straipsnis. Darbdavio ir darbo tarybos susitarimas

1. Darbdavys ir darbo taryba gali sudaryti rašytinį susitarimą, kuriame būtų aptarti svarbiausi darbo tarybos kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo, papildomų garantijų darbo tarybos nariams jų veiklos vykdymo laikotarpiu nustatymo ir kiti susiję klausimai, skatinantys darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavimą.

2. Darbdavio ir darbo tarybos susitarime negalima tartis dėl darbuotojų darbo sąlygų, darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko ir kitų klausimų, kurie reglamentuotini darbdavio darbuotojams taikomoje kolektyvinėje sutartyje.

3. Darbdavio ir darbo tarybos susitarimas sudaromas terminuotam laikui. Jo galiojimo trukmė negali būti ilgesnė negu vieni metai po jį sudariusios darbo tarybos kadencijos pabaigos.

4. Darbdavio ir darbo tarybos susitarimą bet kuri iš šalių gali nutraukti įspėjusi raštu kitą šalį bent prieš tris mėnesius. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai išrenkama nauja darbo taryba ir galioja darbdavio ir buvusios darbo tarybos sudarytas susitarimas.

176 straipsnis. Darbo tarybos veiklos pasibaigimas

1. Darbo tarybos veikla pasibaigia:

1) kai nutrūksta darbdavio veikla, nesant teisių perėmėjo, ar nutraukiama darbovietės veikla, jos darbuotojų neperkėlus į kitą darbdavio darbovietę;

2) kai pasibaigia darbo tarybos kadencija;

3) kai darbo taryboje lieka mažiau kaip trys jos nariai ir atsarginių darbo tarybos narių sąraše nėra nė vieno kandidato, turinčio teisę tapti darbo tarybos nariu;

4) darbo tarybos sprendimu, priimtu daugiau kaip dviem trečdaliais darbo tarybos narių balsų;

5) kai darbdavys sujungiamas ar prijungiamas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos arba darbdavio verslas ar verslo dalis perduodama kitam ir jame veikusi darbo taryba susitaria su verslo perėmėjo darbo taryba dėl naujos darbo tarybos rinkimų. Taip nesusitarus, veikusi darbo taryba išlaiko savo įgaliojimus atstovauti darbdavio ar verslo ar verslo dalies darbuotojams iki savo kadencijos pabaigos arba naujos darbo tarybos verslo perdavėjo įmonėje, įstaigoje, organizacijoje sudarymo, atsižvelgiant į tai, kuris terminas yra trumpesnis.

2. Naujos darbo tarybos rinkimo procedūra pradedama likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki darbo tarybos kadencijos pabaigos arba per mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nustatytų aplinkybių atsiradimo. Naujos darbo tarybos rinkimus privalo inicijuoti darbo taryba, pasiūlydama darbdaviui sudaryti rinkimų komisiją šio kodekso nustatyta tvarka.

3. Apie darbo tarybos veiklos pabaigą šio straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, kai nauja darbo taryba nesudaroma per šešis mėnesius, darbdavys raštu informuoja darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių.