Informacija apie kalbos sutrikimus

„Kalba savaime neišsivysto. Ją vaikas išmoksta bendraudamas su suaugusiais, pamėgdžiodamas juos ir jų padedamas. Vadinasi bendrauti su vaiku būtina nuo pat ankstyvosios vaikystės. Ir juo daugiau iš mažens bendrausime su vaiku, juo lengviau ir sėkmingiau vaikas mokysis kalbos“.

(J. Unčiurys, 1988)

Nuorodos

• Vilniaus logopedai
• Lietuvos logopedų asociacija

Apie kalbą…

Kokios priežastys sukelia kalbos problemas?

Kalbos sutrikimų, kaip ir priežasčių jiems atsirasti, yra daug. Garsų tarimo sutrikimus dažnai nulemia įvairūs kalbos padargų (liežuvio, lūpų, gomurio, žandikaulių) pakitimai. Kalbos, kaip sistemos, problemas gali sukelti motinos nėštumo patologija, mamos ar kūdikio persirgtos ligos, traumos, paveldimos ligos, kiti vaiko raidos sutrikimai, pavyzdžiui, vaiko kurtumas, cerebrinis paralyžius ir kt. Kalbos raidos problemų gali turėti vaikai, augantys skurdžioje kalbinėje aplinkoje.

Gaila, bet pastaruoju metu kalbos sutrikimų daugėja. Ir deja, ne visi kalbėjimo ir kalbos sutrikimai ištaisomi.

Ar dvikalbėje šeimoje vaikas neišmoks taisyklingai kalbėti?

Jeigu vaikas gimsta dvikalbėje šeimoje, tai sėkmingai ir gana greitai išmoksta abi kalbas. Tiesa, iš pradžių būna šiek tiek painiavos žodyne – vienas žodis lietuviškas, kitas – ne. Vis dėlto ilgainiui atsirenka vienai kalbai būdingus žodžius. Bet dvikalbė aplinka yra palanki tik tada, kai vaiko raida nevėluoja. Antraip dvikalbystė dar labiau apsunkina kalbos raidą. Yra ir dar viena sąlyga: abu tėvai, kad ir kokia kalba bendrautų, privalo kalbėti tik taisyklingai, gražiai ir aiškiai, kad nepasirodytų, jog kalba yra tarsi vienos ir kitos kalbos žodžių „mišrainė”.  Maždaug iki penkerių metų jau pradeda skirti abiejų tėvų kalbas ir su abiem gali pasikalbėti nepainiodamas žodžių. Įdomu tai, kad kuo daugiau kalbų vaikas išmoksta ankstyvame amžiuje, tuo jo intelektas būna aukštesnis.

Ar kalbos sulėtėjimą nulemia trumpas po liežuviu esantis pasaitėlis?

Trumpas pasaitėlis lemia garsų tarimo sunkumus. Dėl ribotų liežuvio judesių gali būti sunku arba visai neįmanoma ištarti aukštesnio liežuvio pakėlimo garsų, tokių kaip š, ž, c, č, dz, dž, l, r, bet tai nenulemia kalbos proceso  formavimosi, nestabdo žodyno kaupimosi ar pasakojimo sudarymo įgūdžių.

Pagalbos reikėtų ieškoti, jei:

• 1 – 2 m. vaikas netaria jokių garsų;
• 3 m. vaikas vartoja tik pavienius žodžius, garsus, garsiažodžius;
• 4 – 5 m. vaikas kalba netaisyklingais sakiniais, nederina žodžių sakiniuose, vaiko kalba sunkiai supranta aplinkiniai;
• 5,5 – 6 m. vaikas dar netaisyklingai taria garsus, kitaip tariant – švepluoja; vaikas mikčioja;
• vaikas turi kitų raidos problemų.

Kas ir kur gali įvertinti vaiko kalbą?

Vaiko kalbos įvertinimą atlieka aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis specialistas – logopedas. Logopedai Lietuvoje dirba įvairiose įstaigose:

• ankstyvosios reabilitacijos tarnybose (ART)
• poliklinikose,
• darželiuose,
• pedagoginėse psichologinėse tarnybose,
• mokyklose,
• sanatorijos.

Kaip galite skatinti kalbos raidą?

• Būkite gražios kalbos pavyzdys —daug kalbėkite su savo vaiku; atraskite kalbėjimo džiaugsmą ir perteikite jį vaikui.
• Nepriekaištaukite vaikui dėl jo daromų kalbos klaidų, nelyginkite jo su kitais vaikais.
• Skirkite visą dėmesį savo vaikui, kai su juo kalbate.
• Pasistenkite, kad vaikas kuo daugiau patirtų, sužinotų, pamatytų.
• Būkite geri klausytojai—vaikui labai svarbu, kad tėvai sakytų ne tik „aha“, „jo“, „gerai“ ir pan., bet ir parodytų, kad jiems įdomu tai, ką sako vaikas.
• Reguliariai skaitykite vaikui knygas, orientuodamiesi į jo amžių ir sugebėjimą suprasti.