Ant mokyklos sienos – sostinės panorama: tapytojas užbaigė amžinybėn iškeliavusios draugės projektą

Rugsėjo 2 dieną Vilniaus Antakalnio progimnazija iškilmingai atidarys sieninės tapybos kūrinio
tęsinį. 2018 metais tapytoja Silvija Drebickaitė vieną mokyklos sieną papuošė stilizuotu Vilniaus
senamiesčio urbanistiniu peizažu. Kūrinį ant kitos mokyklos sienos po menininkės mirties užbaigė
jos bičiulis, kolega tapytojas Vytautas Poška.

Prieš šešerius metus pagal Vilniaus savivaldybės programą „Kuriu Vilnių“ buvo įgyvendintas
Lietuvos dailininkų sąjungos projektas „Antakalnio sienos“. Tai buvo tapytojų Vytauto Poškos ir
Silvijos Drebickaitės bei architekto Gedimino Sakalio bendradarbiavimo vaisius. Tąsyk Silvija
Drebickaitė ištapė Antakalnio mokyklos sieną, pavadindama kūrinį „Vilniaus miesto atvaizdai ir
istorija“, o V. Poška atgaivino apleisto namo pastatą (Vileišio g. 14A).

Prieš 4 metus Anapilin iškeliavus jo brangiai draugei S. Drebickaitei, V. Poška nusprendė
įgyvendinti jos paliktą eskizą ir išbaigti ant mokyklos sienos plėtojamą projektą, šįsyk taip pat su G.
Sakaliu. Kartu su Vilniaus Antakalnio progimnazijos vadovu Tomu Jankūnu pateikęs projektą per
programą „Kuriu Vilnių“, ėmėsi jo įgyvendinimo. „Dabar kūrinys yra užbaigtas. Apžvelgę abi
ištapytas sienas, matysime improvizuotai įamžintus visus žymiausius Vilniaus objektus“, – sako V.
Poška.

Kūrinys meninis, todėl „tarsi Viduramžių žemėlapiuose“ nepaisyta geografinio objektų išdėstymo
tikslumo. Patys objektai taip pat stilizuoti, tačiau jie puikiai atliks ir edukacinę funkciją.
Progimnazija kartu su menininkais kuria edukacinę programą „Vilnius yra mokykla“ portalui. Šis
tapytojų kūrinys jaunajai kartai padės tapti savo miesto istorijos liudytojais ir kūrėjais – vaikai
mokysis vieni kitiems nupasakoti apie miesto paveldą.„Man, kaip miestiečiui, labai smagu, kad mokyklos sieną puošia meno kūrinys. Jis džiugina ne tik kultūrine, bet ir edukacine prasme“, – pastebi T. Jankūnas. Mokyklos direktorius jaučiasi dėkingas dailininkams, kurie puošia miestą, verčia jį jaukesniu : „Mokiniams tai lyg užkoduoja, kad ir jie ateityje norėtų sukurti kažką prasmingo, netikėto, padovanoti grožio miestui. Meniška aplinka ugdo
kūrybiškumą“.

V. Poška teigia siekęs, kad visi ištapyti architektūriniai ir gamtos objektai būtų atpažįstami –
išlaikytų charakteringiausias detales. Jam taip pat buvo svarbu išlaikyti kūrinio stilistinę vienovę.
Tad, šį bei tą pakeisdamas, vadovavosi S. Drebickaitės eskizu. Tapytojai buvo geri draugai, kartu
dalyvaudavo pleneruose. V. Poška matydavo, kaip Silvija kuria, tad, tikina, buvo įmanoma perteikti
jos braižą, išsaugoti jos kūrinio autentiką.

Naujajame kūrinyje matome abu kūrinus sujungiančią Nerį, Trijų Kryžių kalną ir paminklą,
Vilniaus šv. Kazimiero (jėzuitų) bažnyčią, Vilniaus šv. Jurgio bažnyčią, Aušros vartus ir kitus
sostinę reprezentuojančius objektus.

Paties V. Poškos stilistiką charakteringai atskleidžia minėtasis tapybos darbas Vileišio gatvėje. Čia
ištapytos orchidėjos išnyra iš akmenuoto tako ir skleidžia iškilmingą nuotaiką. Takelis suformuotas
reljefiškai, tolsta į svajingą horizontą. Menininko idėja buvo tokia, kad čia galėtų įsiamžinti jaunieji,
susižiedavę netoliese esančioje Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Galbūt jaunieji
įsiamžinti sustoja retai, tačiau sieninės tapybos kūrinys pritraukia paupiu keliaujančius praeivius,
dviratininkus, turistus.

S. Drebickaitės eskizui, skirtam antrajai mokyklos sienai papuošti, V. Poška suteikė kiek daugiau
realistinio stiliaus. V. Poška, tikslindamas architektūrines detales, pasitelkė ir menotyrininko Vido
Poškaus knygą „Nedingęs Vilnius“. Kai kuriuos eskize esančius objektus identifikuoti menininkui
padėjo menotyrininkas Stasys Latonas.

Kūrinio atidarymo ir Mokslo pradžios šventė vyks rugsėjo 2 d. 9 val. Vilniaus Antakalnio
progimnazijos stadione. Renginys atviras visiems.

T. Jankūnas +370 659 00 712
V. Poška +370 698 87 661