Pagrindinis ugdymas

Už pagrindinio ugdymo paslaugą progimnazijoje atsakingas asmuo

Apie pagrindinio ugdymo programą

Pagrindinis ugdymas Lietuvoje priskiriamas ISCED 2 lygmeniui. Tai antroji formaliojo ugdymo pakopa, vykdoma pagal šešerių metų pagrindinio ugdymo programas. Pirmosios dalies pagrindinio ugdymo programa apima ketverių metų pagrindinio ugdymo tarpsnį, antroji dalis – dvejų metų. Į pagrindinio ugdymo programų antrąją dalį gali būti įtraukiami profesinio mokymo programų moduliai ir įskaitomi tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programas.

Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.

Pagrindinio ugdymo programas vykdo progimnazija, pagrindinė mokykla, gimnazija. Gali vykdyti ir profesinė mokykla, drauge su profesinio mokymo programa.

Pagrindinio ugdymo tikslas – padėti mokiniams įgyti šio amžiaus tarpsnio galimybes atitinkančių dalykinių žinių ir gebėjimų, dorinio, kultūrinio, tautinio ir pilietinio sąmoningumo bei brandos pagrindus, įtvirtinti socialinius, emocinius ir sveikos gyvensenos įgūdžius, išsiugdyti gebėjimą apsispręsti, tinkamai pasirinkti ir mokytis toliau.

Pagrindinio ugdymo programą baigusio mokinio kompetencijų ugdymo rezultatai (atsižvelgiant į amžiaus tarpsnio ypatumus):

• atpažįsta dalyko sąvokų hierarchinę struktūrą; įžvelgia dalyko teiginių loginę struktūrą; kuriasi vientisą pasaulėvaizdį, siedamas skirtingų dalykų žinias ir idėjas; kelia klausimus, siekia įvertinti prielaidas; vertina žinias naujuose kontekstuose; svarsto pridėtinės vertės kūrimo ir naudojimo galimybes; spręsdamas problemas ir įgyvendindamas idėjas, numato galimą atsitiktinumų įtaką, vertina riziką; sudėtingas užduotis skaido į kelias paprastesnes ir jas sprendžia; nebijo klysti;
• dalijasi žiniomis, patirtimi, idėjomis, kurios gali daryti įtaką kūrybos kontekstui ir aplinkybėms; naudojasi kūrybos galimybėmis, atsižvelgdamas į skirtingas perspektyvas; kelia klausimus, analizuoja alternatyvius sprendimus, atsižvelgia į kontekstą; pateikia idėjų ir sprendimų pasirinkimo argumentų; paaiškina savo kūrybos produkto ar sprendimo vertę sau ir kitiems;
• tobulina savo darbą; analizuoja stipriąsias ir tobulintinas savo mokymosi sritis; atkakliai, garbingai siekia tikslų;
• analizuoja ir lygina Lietuvos ir kitų Europos valstybių, pasaulio kultūros objektus, reiškinius, kūrinius, jų socialinį ir istorinį kontekstus; interpretuoja ir vertina šiuolaikinės kultūros tendencijas; pagrindžia kultūros, kalbos ir istorijos vaidmenį asmens pasaulėvaizdžiui bei tapatybei, aktyviai dalyvauja įvairiapusėje kultūrinėje veikloje ir raiškoje, ugdosi estetinį skonį; atsakingai, korektiškai naudoja intelektinius produktus; kritiškai vertina stereotipus, žinias apie kitas kultūras integruoja į kasdienį gyvenimą, siekia dialogiško santykio su kitų kultūrų atstovais;
• inicijuoja ir dalyvauja pilietinėse veiklose, Lietuvos visuomenės gyvenime; prisideda prie klasės, mokyklos savivaldos; analizuoja duomenis, rodančius Lietuvos visuomenės pilietinę galią, piliečio teisių ir pareigų situaciją; priima etinius sprendimus, yra nepakantus pilietinės moralės pažeidimams; apibūdina galimas pilietinio pasipriešinimo formas, prireikus jas taiko; prisideda prie kultūros paveldo ir gamtos tausojimo;
• komunikuodamas naudoja kompleksines raiškos priemones ir formas, taip pat ir skaitmenines; pritaiko pranešimą įvairioms komunikavimo situacijoms ir adresatams; analizuoja įvairialypius pranešimus, remdamasis kontekstu, atpažįsta netiesiogines intencijas, įvertina pranešimo patikimumą; atpažįsta propagandos apraiškas žiniasklaidoje; paaiškina, kas yra manipuliavimas informacija ir kuo jis žalingas; atlieka šaltinių analizę ir įvertina jų patikimumą; struktūruotoje aplinkoje tvarko skaitmeninį turinį;
• etiškai naudojasi veiklos priemonėmis; apsaugo savo asmens duomenis ir privatumą skaitmeninėje aplinkoje; valdo savo skaitmeninę tapatybę ir rūpinasi reputacija skaitmeninėje erdvėje; pasirenka tinkamiausią skaitmeninių technologijų apsaugą;
• atsakingai reaguoja, išvengia ir kitiems padeda išvengti neatsakingo elgesio; suteikia pagalbą kitiems, prireikus jos paprašo; įgyvendina išsikeltus fizinio aktyvumo tikslus, įsivertina asmeninę pažangą; sveikai maitinasi.

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimu siekiama:

• mokiniams: paremti mokinių mokymąsi, teikiant grįžtamojo ryšio informaciją apie jų pasiekimus ir pažangą; sukurti sąlygas analizuoti savo mokymąsi ir priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi;
• mokytojams: suprasti, fiksuoti ir įvertinti mokinio įgytus pasiekimus ir patvirtinti bendrojoje programoje aprašytą pasiekimų lygį; priimti pagrįstus sprendimus tolimesniam ugdymui planuoti ir tobulinti; kurti palankią ugdymo aplinką, atsižvelgiant į kintančius mokinių poreikius, ir tikslingai panaudoti informaciją apie mokinio pasiekimus ir daromą pažangą, bendradarbiaujant su šeima, kitais ugdymo proceso dalyviais;
• vaiko atstovams pagal įstatymą: sužinoti, kokią pažangą daro jų vaikas; gauti informacijos apie jo pasiekimų lygį ir tai, kaip padėti jam mokytis;
• mokyklų vadovams: stebėti mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus, juos analizuoti ir priimti sprendimus dėl pagalbos mokytojams ir mokiniams; skatinti mokykloje vertinimo ir įsivertinimo kultūros formavimąsi;
• mokyklų savininkams: teikti pagalbą mokytojams ir mokykloms, siekiant mokinių mokymosi geresnių pasiekimų ir pažangos;
• švietimo politikos formuotojams: vertinimo informaciją naudoti stebėsenos, nacionalinės pažangos rodikliams, visos švietimo sistemos būklei vertinti ir prognozuoti, kaitai inicijuoti.

Vertinimo nuostatos:

• mokinių pasiekimai vertinami, naudojantis bendrosiose programose įvardytais pasiekimais ir pasiekimų lygių aprašymais;
• vertinimas turi būti naudingas mokiniams; tokiu jis tampa, kai sukuria sąlygas individualiai pažangai;
• pereinama nuo visiems mokiniams vienodos prie suasmenintos vertinimo kultūros;
• individualiai pažangai skatinti, stebėti ir vertinti taikomas formuojamasis vertinimas; mokymosi pasiekimams įvertinti – apibendrinamasis vertinimas;
• vertinimas turėtų apimti bent kelis įrodymų šaltinius, įvairius vertinimo būdus, pasiekimų įrodymų kaupimą ir apibendrinimą;
• vertinimo rezultatų dalijamasis su vaiko atstovais pagal įstatymą turi tapti nuolatiniu procesu, įtraukiančiu juos į mokinio mokymąsi;
• vertinimo procese svarbus mokinio dalyvavimas; mokinys įsivertina savo mokymosi procesą ir rezultatus.

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose išskirti slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis lygiai. Pradinio ugdymo programoje mokinių pažangai ir pasiekimams fiksuoti ir vertinimo informacijai pateikti naudojami komentarai, vertinimo aplankai. Šiuos aplankus, mokytojo padedami, mokosi sudaryti patys mokiniai; taip jie kartu mokosi įsivertinti pasiekimus. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose pasiekimų lygiai siejami su pažymiu: slenkstinis lygis – 4 balai, patenkinamas lygis – 5–6 balai, pagrindinis lygis – 7–8 balai, aukštesnysis lygis – 9–10 balų.

Vertinant mokinių pasiekimus, kaupiami mokinio pasiekimų įrodymai. Suplanuoto mokymosi etapo pabaigoje įrodymai apibendrinami, priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme parengiant aprašą, o pagrindiniame ir viduriniame – parašant pažymį. Rinkdami mokinio pasiekimų įrodymus, mokytojai vadovaujasi mokykloje priimtais ir su mokiniais aptartais susitarimais.

Baigus ugdymo programos dalį ir įvertinus mokinių pasiekimus, vertinimo rezultatai tampa naujo mokymosi etapo pagrindu, svarbia informacija apie mokinių įgytus kompetencijų pasiekimus, jiems pasiekti taikytų mokymo ir mokymosi būdų veiksmingumo įrodymu.

Vertinimas leidžia pastebėti, kuomet mokiniui reikalinga trumpalaikė ar tęstinė mokymosi pagalba. Tai svarbu ir dėl didelio mokymosi potencialo mokinių optimalaus gebėjimų augimo, ir dėl visų mokinių, kuriems reikalinga papildoma pagalba, siekiant suteikti ją laiku, kad visų mokinių pasiekimai gerėtų.

Vertinant mokinių pasiekimus vadovaujamasi profesine etika, užtikrinančia teisingą visų mokinių pasiekimų vertinimą.

Pagrindinio ugdymosi organizavimą reglamentuoja šie pagrindiniai teisės aktai:

• Įstatymai: Švietimo įstatymas (2011), Profesinio mokymo įstatymas (2018).
• Vyriausybės nutarimai: Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo (2011).
• Švietimo ir mokslo ministro įsakymai: Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo (2015), Dėl 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo (2023), Dėl Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo (2012), Dėl 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų bendrųjų profesinio mokymo planų patvirtinimo (2023), Dėl nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo (2012).